parvirsti

parvirsti
parvir̃sti intr. 1. Q571, R, R378, MŽ507, Sut, N, K, M, L, Š, Rtr, ŠT296,300, DŽ pargriūti, parpulti, sukniubti ant šono, ant žemės: Parpuolu, parvirstu SD196. Guliu parpuolęs, parvirtęs R96, MŽ126. Ant žemės parvirto CII539. Jis apalpo ir parvir̃to žemėn NdŽ. Kaip tik [širdis] stabt, vėl klept ir parvirstù Alz. Čia pas duris parvirtaũ – baisiai sklidi lauke LKT179(Jrb). Jos sūnus vakar parvir̃to nuo saulės spindulių Šd. Nakčia ejau ir parvirtaũ ituos kraustuliuos Rod. Ties kampu vienas pakišo lazdą, tas ir parvir̃to Snt. Suknapsi, parvir̃sta, pasvolioja [girtas], ir nieko Pl. Parvirtaũ ir nepaskeliu, gurinaus gurinaus – padlagė slidi Žrm. Parvir̃to vaikas, ko nekeli? Šlu. Tai ji iškėlus ranką i laikosi, kad jau neparvir̃stų Šk. Bernas kaip šiekšta parvirtęs guli Tat. Jonas iš gėdos ir baimės net parvirto, bet karalius prikeltas vėl atsigavo BsPIII27(Šk). Arklys po našta parvir̃to KII276. Šuo užėdė sriubos i tuo[j] parvir̃to, i negyvas Vl. Nuej’ bernas rugių kirsti, galima juokais parvirsti DvD108. Pasistatau atapakalią – parvir̃sta [krepšelis] Pl. Tik išgirdau kliunkt – i parvir̃to tas butelys Mžš. Gal mes negerai pastatėm itus dviračius ir gal anies jau parvir̃to Arm. Jiem bedūkstant, kažin kaip užkliudė žvakę ir parvirto, atliko tamsu LTR(Kp). ^ Toks kirto, toks parvir̃to (abu tokie pat) Jrb. Kap parvirsì, tai sausas neskelsi Rod. Kai vaikas parvir̃sta, motinai širdis iškrinta, o kai motina – vaikas juokias Jrb. Kad žinot, ką parvir̃s, tai sėstųs Rod. Kol jaunas buvo, tprus – paršoksiu, kai paseno, škac – parvir̃siu Erž. ║ Gmž(Krd) nulūžus, nulinkus pargriūti: Pamidorų parvir̃tusių yr[a], labai mažutės lazdelės Kp. Liepa lig trobos parvir̃to NdŽ. Akmenį pasiėmė, kaip rėžė tan kryžiun, tas kryžius ir parvir̃to Sb. Tvora pati parvir̃to Vlkv. Pasiraivė kalnas, pasitampė, net subraškėjo visu savo didumu ir parvirto ant šono (ps.) L.Dovyd. Parvir̃to liemenužis kaip girios ąžuolėlis JD1142. Mes išėję kai kirstelėm keturios dalgės, tai pieva ir parvir̃to Prng. ^ Eglė parvirto per visą svietą, genys genėjo per visą vieką (kelias ir arklys) LTR. 2. Gs, Br, Vdžg, Plšk, Lg, Trg trumpam atsigulti poilsio: Nenoriu miego – tei tik parvirtaũ [p]Jrb. Biskį parvir̃siu i pamiegosiu, tei miegas eina [p]PnmŽ. Geras gaspadorius duoda bernui po pusryčių truputį parvirst LTR(Srv). 3. skubiai pareiti, parbėgti, parlėkti: Mes virste parvir̃tom namo NdŽ. Ka parvir̃to – pro duris nesutelpa Tl. Būrys parvir̃to sušalęs, karštimo pilk vyrukams Rdn. Beparvirstą̃s vaikas iš Palangos! Krš. Stanislovas parvir̃to vidurnaktė[je] Lkv. 4. prk. numirti: Parvirtaĩ, ir spakaina Snt. 5. prk. atsitikti, įvykti: Kažin kaip čia parvir̃s, kaip ne – kalba, kad bus karas Srv. Kaip atvedė močekėlę, tuoj kitaip parvirto LTR (Pmp).
◊ niekù parvir̃sti; CII666 sunykti, dingti.
\ virsti; antvirsti; apvirsti; atvirsti; įvirsti; išvirsti; nuvirsti; pavirsti; parvirsti; pervirsti; pievirsti; pravirsti; privirsti; razvirsti; suvirsti; užvirsti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Поможем решить контрольную работу

Look at other dictionaries:

  • parvirsti — parvir̃sti vksm. Parvirtaũ ant lẽdo …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • parvirtimas — parvirtìmas sm. (2); Ser 1. NdŽ → parvirsti 1. 2. NdŽ → parvirsti 3. virtimas; apvirtimas; atvirtimas; įvirtimas; išvirtimas; n …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • antvirsti — antvir̃sti, ančvir̃sti Trš 1. žr. užvirsti 5: Capt už kojų anai, antvir̃to ant viršaus Krtn. Jei tą iš vienai kerčiai pakerti, ta tas medis antvirsti tura Klp. Kitas an kito [kareiviai] antvir̃to, šoblę tą sulaužė Trk. Ančvir̃to ir nebatsikela… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apkepurėti — tr. 1. BŽ616 apmauti kepure galvą. | refl.: Reik eiti neapsikepurėjus, ale galva nuoga P. 2. rugių gubas apdengti pėdais, kad neįlytų: Apkepurėkiam rugius, gal pradėti lyti Lkv. Jau vakar vakarą apkepurėjom rugius Slnt. Rugius reikia sausus… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apvirsti — apvir̃sti K 1. intr. SD323, Sut, BzF199, RtŽ, Š, ŠT169, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ, LzŽ pargriūti, parkristi iš vertikalios padėties ant šono, ant žemės: Su vežimu apvirtaũ bevažiuodamas J. Aukštą vežimą susikrauni, o kelio gero nėrai, tekdavo apvir̃st su …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atvirsti — atvir̃sti intr. K 1. M, L, Š, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ, Lnk, Nv, Als, Dglš, Pl, Brš, Dg, Dsm pargriūti, parkristi (ppr. aukštielninkam) iš vertikalios padėties ant žemės: Pakinkliuosna kaip davė, tas ir atvir̃to aukštielnykas Krs. Džinkšt kūloku galvon – …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • babėkšterti — babėkšterti, ia, ėjo intr. 1. kebėkštelėti, parvirsti: Ana kap jis babėkšterėjo klanan Kb. 2. kaukštelėti, suduoti: Jis man kap babėkšterėjo kuolu per galvą Kb …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • bakterėti — bàkterėti, ėja ( ia), ėjo intr. 1. suduoti, kirstelėti: Gaidys su snapu bàkterėjo antei, t. y. įkirto J. Bakterėjo kelius kartus su pypke per suolą Pč. 2. parvirsti, bubtelėti: Šakalys nuo rieklių bàkterėjo ant žemės Sr. Ans nuvargęs… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • birdinkstelėti — birdìnkstelėti, ėja, ėjo intr. parvirsti su bildesiu: Jam kojos susipynė, ir vidury aslos birdìnkstelėjo Rs …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • birdinktelėti — birdìnktelėti, ėja, ėjo intr. parvirsti: Jis birdìnktelėjo, ir nukrito nuo stogo Rs …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
… Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”